Turinys
- Skiemens dalys
- Fonemos ir skiemens skirtumai
- Skiemenų skaičius žodyje
- Skiemenų rūšys
- Pertrauka
- Diftongas
- Skiemenų pavyzdžiai
skiemuo tai fonemų emisija tame pačiame foniniame branduolyje. Tai yra fonologinis žodžio padalijimas.
Žodžio skirstymas į skiemenis yra svarbus, nes tai priklausys nuo to, ar žodis yra aštrus, ar sunkus, ar esdrújula, ar sobreesdrújula.
Todėl svarbu teisingai atskirti žodį skiemenimis ir tam būtina atsižvelgti į dvibalsį ir pertrauką.
Skiemens dalys
Skiemenį galima suskirstyti arba suskirstyti į skirtingas dalis: skiemens ataka, skiemens branduolys ir skydinė koda.
- Skiemens ataka. Jis eina prieš branduolį.
- Skiemens branduolys. Didžiausio intensyvumo taškas skiemenyje. Tai visada yra balsis (nesvarbu, ar jis turi kirčiuotę, ar ne), o dažniausiai yra balsiai a, e, o. Balsius i, u (silpnus balsius) sunkiau identifikuoti kaip skiemeninį branduolį, tačiau jie taip gali būti, jei jų nėra stipraus balsio (a, e, o).
- Skiemeninė Coda. Tai dalis, esanti už skiemeninio branduolio.
Pvz .: Žodžio „pan“ fonemos yra šios: p - a - n. Raidė „p“ šiame žodyje yra skiemens ataka, raidė „a“ yra skiemens branduolys, o raidė „n“ - skydinė koda.
Pažiūrėkime dar vieną pavyzdį:Cįr – tirl
Žodis yra padalintas į du skiemenis. Kiekviename iš jų yra skiemens ataka, skiemens branduolys ir skydinė koda.
„c" ir "t" yra skiemeninės atakos (diferencijuotas kursyvu), "a" ir "e" yra skiemenų branduoliai (išreikšti pusjuodžiu šriftu), o "r" ir "l“Ar skiemeninės kodas (diferencijuotas su pabraukimu).
Žodis kartelis yra neakcentuotas ūmus žodis, todėl kirčiuotas skiemuo (stiprus skiemuo) yra „tel“.
Fonemos ir skiemens skirtumai
Fonema yra minimalus kalbos vienetas. Fonema nėra tas pats, kas raidė. Fonema yra garsas, kuris išreiškia kiekvieną raidę. Kita vertus, fonemų rinkinys (du ar daugiau jų) sudaro skiemenį.
Fonemos pavyzdys: t - o - m - a - t - e. Kiekviena raidė yra suformuluota garsu ir tas garsas yra žinomas kaip fonema.
Skiemenų skaičius žodyje
Pagal dalių ar fragmentų, kuriuos galima suskirstyti į žodžius, skaičių galima suskirstyti į:
- Vienašaliai žodžiai. Jų skirstyti į skiemenis neįmanoma. Visas žodis yra vienas skiemuo ir vadinamas vienasmeniu. Pavyzdžiui: saulė, duona, dar daugiau, būk.
- Dvibalsiai žodžiai. Juos galima suskirstyti į du skiemenis ir todėl jie vadinami dviskiemiais (dviem skiemenimis). Pvz .: ca - ma, cuer - no, puen - te, tren - za
- Trikampiai žodžiai. Jie gali būti suskaidyti arba suskirstyti į tris skiemenis. Pvz .: pan - que - que, cua - dra - do, pe - la - do, ter - rre - ne
- Tetrasilabiniai žodžiai. Jie gali būti suskirstyti arba suskirstyti į keturias dalis arba skiemenis. Pvz .: tri - an - gu - lo, te - le - fo - ne, pa - pe - le - ra, e - di - fi - cio
- Pentayllabic žodžiai. Jas galima suskirstyti į penkis skiemenis. Pavyzdžiui: ma - te - ma - ti - cas, en - ci - clo - pe - dia, me - di - te - rrá - ne - o
- Tai gali jums padėti: žodžiai vienakiemiai
Skiemenų rūšys
Skiemenys gali būti tonikas (su akcentu arba be jo) arba be streso (tie, ant kurių balso jėga nenukrenta).
Kirčiuotų skiemenų formavimas
Skiemenis galima formuoti įvairiai:
- Skiemens formavimas vienu balsu. Pavyzdžiui: „oras“: a - é - re - o.
- Balsio su priebalsiu formavimas (dar vadinami paprastaisiais arba tiesioginiais skiemenimis). Pvz .: em - pl - a - do.
- Skiemens su daugiau nei vienu balsiu ir (arba) su daugiau nei vienu priebalsiu formavimas. Pavyzdžiui: gerai - ne.
Pertrauka
Pertrauka yra dviejų gretimų balsių, sudarančių skirtingus skiemenis, atskyrimas. Tai gali būti kirčiuota arba neakcentuota.
Pvz .: a - é - re - o, ca - os, co - or - di - nar
- Žiūrėti daugiau: „Hiatus“
Diftongas
Dvibalsis yra dviejų silpnų balsių (i, u) arba stipraus balsio (a, e, o) su silpnu balsiu (i, u) susivienijimas.
Difthonge gretimi balsiai yra tame pačiame skiemenyje, nebent diftongas lūžta ar lūžta.
Pvz .: mue - la, pue - blo, rui– do
- Žiūrėti daugiau: diftongas
Skiemenų pavyzdžiai
| A - li - ca - í - daryti | Byla | Sūris |
| A - pu - ro | Frūzija | Pristatymo žmogus |
| Ba - rrio | Fu - tu - ro | Ri - ką - za |
| bankas | Jis - chi - zo | Se - gui - dor |
| Baras - ba | Ho - ga - za | Sim - pa - ti - a |
| Ryškumas | Namai | Sofa |
| Bur - bu - ha | Verta - ne | Taigi - lem - ne |
| Karšta | In - te - li - gen - cia | Taksi |
| Ca - re - ta | Ko - a - the | Tem - pa - ne |
| Namas | Laisvė | Ramybė |
| Daina | Mones | Troleibusas |
| Nuovargis | Motina | Tu - būk - rí - a |
| Ce - rra - du - ra | Melas | Vienas |
| Klasikinis | Melagis | Go - gon |
| Bailys | Juoda | Drąsa |
| Co - ma - dre - ja | Berniukas | Pjūklas - li - nis - ta |
| Delfinas | Os - tra | Jūs - ma |
| Deimantas | Pa - štai | Za - pa - to |
