Turinys
The apostrofas tai retorinė figūra, kurioje trumpai suskaldoma kalba, dialogas ar pasakojimas, norint pasitelkti įsivaizduojamus ar tikrus veikėjus. Šiuo šaltiniu bandote pritraukti imtuvo dėmesį ir perteikti jausmą, idėją ar mintį.
Pavyzdžiui:
Oi liūdni tamsūs debesys
kaip sunkiai vaikštai, išvesk mane nuo šio liūdesio
ir nuvesk mane į hondūrą
nuo jūros kur eini!
(Gil Vicente, Rubenos komedija).
Apskritai antrasis asmuo naudojamas apostrofoje, o kai kuriais atvejais tai susideda iš „aklamacijos į nieką“. Be to, šį skaičių paprastai lydi šauktukas ar klaustukai.
Kadangi šio šaltinio tikslas yra atkreipti asmens, kuriam kyla pranešimas, dėmesį, jis paprastai naudojamas kalbose, kurios perduodamos žodžiu, pavyzdžiui, pjesės scenarijuje. Tai taip pat plačiai naudojamas poezijos šaltinis.
Ši literatūrinė figūra labai pasikartojo Senovės Graikijos pjesėse, kuriose veikėjai pjeses tarė nugara visuomenei.
- Tai gali jums padėti: Lyriniai eilėraščiai
Apaštrofos pavyzdžiai
- Oi doras, didingas karas!
Tavyje kilo ginčai,
tavyje gyvena mūsų mirštantieji
už šlovę danguje ir šlovę žemėje,
jumyse žiauri ietis niekada neklysta
nin bijo kraujo, išlieto iš giminaičių;
panaikink mums, mūsų žmonėms, konkordus
tokių norų ir tiek daug kančių.(Juanas de Mena, Fortūnos labirintas)
- Oi naktį, kurią vedei tu!
O naktis, mielesnė už aušrą!
O naktis, kurią sudėjai, mylimasis su mylimuoju,
mylimas į mylimąjį transformuotą!(Šventasis Kryžiaus Jonas, Tamsi naktis)
- GyvenimasKą aš tau galiu duoti
mano Dievui, kuris gyvena manyje,
jei tavęs nepraranda
kad geriau juo džiaugtumėtės?(Šventoji Jėzaus Teresė, Aš gyvenu negyvendamas savame)
- Po to O gi isterijos gėlė!jūs verkėte ir juokėtės;
tavo bučiniai ir ašaros, kurias turėjau burnoje;
tavo juokai, kvapai, skundai buvo mano.(Rubenas Dario, Ramunėlių gėlė)
- Ateiti, švelni naktis, švelni ir niūri naktis,
duok man savo Romeo, o kai aš mirsiu,
supjaustykite jį į tūkstantį mažų žvaigždžių:
dangus atrodys toks gražus
kad pasaulis, įsimylėjęs naktį,
nustos garbinti skaudinančią saulę.(Viljamas Šekspyras, Romeo Ir Džiulieta).
- Milžiniškos bangos kad sulaužai riaumojimą
apleistuose ir atokiuose paplūdimiuose,
suvynioti į putplasčio lakštus,
Pasiimk mane kartu!(Gustavo Adolfo Becquer, Rhyme LII).
- Ir ji pasirodė nuoga visa ...
Oi mano gyvenimo aistra, poezija
nuoga, mano amžinai!(Juanas Ramónas Jiménezas, Atėjo, pirma, grynas).
- Oi rasti saldūs mano blogio drabužiai,
miela ir laiminga, kai Dievas nori,
kartu jūs esate mano atmintyje
ir su ja mano mirtyje užburta!(Garcilaso de la Vega, X sonetas)
- Tęskite: Retorikos ar literatūros veikėjai
